Skubame pasidalinti, kad sporto klubas RE.FORMATAS tapo mūsų renginio draugu. Pernai ALFA RUN ekstremaliame bėgime savo galimybių ribas išbandė ir RE.FORMATAS trenerė Ineta Petraitienė. Ji įsitikinusi, kad norint išvengti traumų, būtina tinkamai pasiruošti fiziškai. Trenerė patarė, nuo ko reikėtų pradėti pasirengimą.
Pavasarį į bėgimo batelius įšoka ne vien profesionalūs sportininkai, bet ir pradedantys bėgikai. Nuo ko patartumėte pradėti pasirengimą bėgimui ir kokių esminių klaidų vengti?
I. P.: Visų pirma, būtina paruošti organizmą tolesniam darbui. Pradėkite nuo kelių apšilimo pratimų. Pramankšta būtina, antraip galite pakenkti neįšilusiems raumenims. Ypač jeigu nesate pratę prie reguliarių krūvių. Pramankštinkite visas kūno dalis: rankas, kojas, liemenį.
Pasirengimo pradžioje nesukite galvos dėl nubėgto nuotolio, o susitelkite į laiką, ritmą. Bėgimą galite kaitalioti su ėjimu. Būtinai stebėkite pulsą ir stenkitės didinti bėgimo laiką. Skaičiuoti pulsą patariu treniruotės pradžioje ir pabaigoje, o taip pat taip pat praėjus 10 minučių nuo treniruotės pabaigos. Tai padės jums suprasti per kokį laiką pulsas atsistato.
Per pirmas treniruotes bėgimo tempą pasirinkite vadovaudamiesi savijauta, pasikliaukite savo kvėpavimu. Jeigu kvėpuoti tampa sunku, lėtinkite tempą ar imkite eiti.
Yra toks dviejų bėgimo dienų principas. Jo laikytis turi ir naujokas, ir patyręs bėgikas. Pirma – tai krūvio ir poilsio kaitaliojimas. Po ilgos ir sunkios treniruotės, kūnas privalo vieną dieną pailsėti, o treniruotė po poilsio turi būti lengva. Pirmąsias kelias savaites šio principo reikia laikytis labai griežtai. Antra, krūvius būtina didinti laipsniškai, kitaip galite pertempti organizmą. Net gerai pasirengę bėgikai savaitės treniruočių krūvio nedidina daugiau kaip 10 proc. vienu kartu.
Po bėgimo padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų, kad dingtų raumenų įtampa. Tai beveik taip pat svarbu kaip ir pramankšta prieš bėgimą, tik pastarajai skirkite dvigubai daugiau laiko.
O svarbiausia – susiraskite bėgimo partnerį. Smagi kompanija pasirengimo varžyboms metu yra pati puikiausia motyvacija. Visuomet!
O ką papildomai patartumėte ekstremalaus sporto gerbėjams?
I. P.: Iššūkiams besirengiantiems ekstremalaus sporto gerbėjams būtinos treniruotės sporto salėje, baseine. Tai padeda sustiprinti juosmens raumenis, kojas.
Nepamirškite, kad miegas yra pats pigiausias ir geriausias papildas. Būtinai skirkite laiko kokybiškam poilsiui. Subalansuota mityba padės organizmą aprūpinti visais būtinais elementais ir medžiagomis.
Taip pat labai svarbu yra vanduo! Sporto metu organizmas netenka daug skysčių, sunkėja širdies ir kraujagyslių darbas, raumenys gauna mažiau maistinių medžiagų, greičiau pavargsta, atsiranda raumenų spazmai, sąnariai sutepami nepakankamai, todėl su laiku ima dilti. Visa tai didina traumų tikimybę ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Vandens vartojimas padeda su tuo kovoti.
Užsiminėte apie traumas. Kaip sumažinti jų riziką?
I. P.: Visų pirma traumų riziką sumažina rutina, kasdieniai įpročiai. Sportuokite kas antrą dieną, mankštinkitės – kiekvieną.
Išsirinkite oro sąlygoms tinkamą aprangą, reikiamo dydžio, stabilią, amortizuojančią avalynę.
Ir niekada nepamirškite apšilimo, juk būtent jo metu organizmas yra paruošiamas sportinei veiklai. Skirkite jam bent 5 minutes, o dar geriau – 10 minučių. Ėjimas, lengvas bėgimas, tempimo pratimai turi sudaryti jo pagrindą.
Ineta, koks yra Jūsų santykis su ekstremaliu bėgimu? Kodėl nutarėte jį išbandyti?
I. P.: Sportas yra mano kasdienybė. Tiesa, ekstremalaus bėgimo išmėginusi nebuvau. Apie jį man papasakojo šiame bėgime dalyvauti besirengiančios draugės! Matydama jų degančias akis noru išbandyti save užsikrėčiau ir aš!
Aišku, pasidomėjus kas laukia ekstremalaus bėgimo dalyvių, ėmiau šiek tiek jaudintis. Šaltis, purvas, šuoliai į vandenį… Visgi pagalvojau, jog būsiu ne viena, draugės mane palaikys, jei taps sunku. Įsigijusi bilietus supratau, kad kelio atgal nebėra.
Kaip sekėsi pirmą sykį įveikti ekstremalaus bėgimo trasą? Sunkiau buvo įveikti ją fiziškai ar peržengti savo galimybių ribas?
I. P.: Sunku buvo viskas. Nesušalti prie starto, nes lijo lietus. Priprasti prie gausybės dumblo ir vandens. Užduotys ir kliūtys buvo labai įvairios, reikėjo gerai pasukti galvas kaip jas įveikti. Pasikartosiu, bet šalia turėjau nuostabias drauges, su kuriomis kartu ir įveikėme visus sunkumus. Buvome tikra komanda.
Be abejo, padėjo ir žiūrovų, organizatorių palaikymas, raginimai nepasiduoti.
„Alfa Run“ fiziškai jaučiausi puikiai. Manau, kad sunkiau buvo peržengti galimybių ribas ir patikėti, jog galiu tai padaryti!
Koks ryškiausias prisiminimas iš šio renginio?
I. P.: Neįmanoma išskirti vieno. Griūti ant pilvo ir šliaužti per klampų purvą, kad nekrėstų elektra. Bėgti per miško griovius, kuriuose vandens – iki smakro. Lįsti per suspaustų padangų sienas. Nerti po lediniame vandenyje pastatytą sieną. Šliaužti po tanku! Šokti nuo 3 metrų į tvenkinį, kurio dugno nesimato. Visos šios užduotys buvo nerealios!
